Interviu su gimnazijos sportininke Jogaile Petrokaite

-Nuo ko prasidėjo kelias sporto, lengvosios atletikos link? Kas tave pastūmėjo?

- Visą gyvenimą augau sporto aplinkoje. Ne paslaptis, kad mano tėtis yra lengvosios atletikos treneris, todėl manau, jog natūralu, kad ir aš pasirinkau šią kryptį.

- Kokį titulą iš asmeninės kolekcijos laikai brangiausiu, įsimintiniausiu?

- Kad tų titulų ne tokia gausybė. Čempione ir prizininke esu tik Lietuvos čempionatuose, Pabaltijo mačuose. Platesniuose vandenyse, tokiuose, kaip Europos jaunimo olimpinis festivalis, esu užėmusi ketvirtą vietą. Tai kol kas didžiausias pasiekimas rimtuose startuose. Esu pakankamai jauna ir tikiu, kad rimčiausi titulai prieš akis.

- Kokie tavo asmeniniai rekordai barjeriniame bėgime ir šokant į tolį?

- Šuolis į tolį – 6,15 m. Per barjerus bėgu tik žiemos metu 60 metrų distanciją uždarose patalpose. Šį sezoną rezultatas buvo 8,75 sekundės.

- Sporto gerbėjai visuomet pasižymi smalsumu. Iš ko susideda tavo įprasta diena ir treniruotės?

- Na, mano diena yra paprasta, bet nežmoniškai greita. Ryte keliuosi labai anksti -man tiesiog tai patinka. Didžioji dienos dalis prabėga mokykloje. Po pietų, maždaug 16 valandą, vykstu į treniruotes, o po jų kasdieniniai dalykai namuose: namų darbai (kuriems skiriu mažiausiai laiko), dušas, poilsis. 22 valandą stengiuosi būti lovoje, tik ne visada pavyksta.
O treniruotės susideda iš daug ko: viskas vyksta etapais, tam tikru laiku ir tam tikri dalykai - retai kada darome tą patį.

- Viename interviu man atrodei savikritiška ir objektyvi savęs atžvilgiu teigdama, jog nebuvai patenkinta savo pasirodymu nepaisant to, kad nusileidai labiau patyrusiai Linai Andrijauskaitei vos vienu centimetru ir sakei, kad tokį rezultatą lėmė technikos klaidos ir savęs neišnaudojimas. O jeigu būtum pakilusi ant aukščiausio laiptelio, galbūt būtum kalbėjusi kitaip ar visada savyje matai niuansų, kuriuos būtų galima tobulinti?

- Kiekvienos varžybos, nesvarbu, ką jose pasieki, yra pamokos. Niekas niekada nieko neatlieka idealiai, ypatingai techninėse lengvosios atletikos rungtyse. Visada aš ir mano treneris po kiekvienų varžybų matome, ko trūksta, ko reikia, kas buvo gerai, kokie yra rezervai.

- Jaudulys sportininkams yra įprastas (ar bent jau dažnas) reiškinys. Kokius naudoji metodus, malšinančius jaudulį?

- Jaudulys dingsta pradėjus apšilimą. Jokių metodų naudoti nereikia . Tiesa, Lietuvoje vykstančiose varžybose jaudulys yra žymiai mažesnis, kartais jo net nebūna.

- Nemaža dalis sportininkų turi savo idealą, kuris įkvepia siekti aukščiausių rezultatų. Turi tokį?

- Tai sunkiausias klausimas pasaulyje, nes man patinka begalė sportininkų, iš kiekvieno kažko semiuosi, kažko išmokstu. Daugiausiai, žinoma, domiuosi lengvosios atletikos sportininkais, bet visada skiriu laiko kitų sporto šakų atletams.

- Tavo šeima yra viena sportiškiausių ir aktyviausių Raseinių krašte. Ar šeima vadovaujasi kokiu nors suformuluotu principu (filosofija, posakiu ir panašiai), skatinančiu sportuoti?

- Smagu, kad taip manote apie mano šeimą, bet nesivadovaujame niekuo - tai tiesiog savaime ir natūraliai vykstantis dalykas.

- Pakalbėkime apie kitus dalykus, kurie nėra susiję su sportu. Koks tavo hobis, kuo domiesi?

- Viskas, ką gyvenime darau, vienaip ar kitaip, susiję su sportu.

- O kaip mokslai? Kuriuos dalykus moki geriausiai, o kurie sunkiau sekasi?

- Aš per daug atsidavusi sportui. Todėl kažkas nukenčia, o tai yra būtent mokslai. Bet per daug nesijaudinu, nes nemanau, kad du dalykus gyvenime galima daryti labai gerai. Sekasi anglų kalba, domina biologija, istorija. Sunkiau sekasi chemija.

- Sakai, ką gyvenime darai, vienaip ar kitaip, yra susiję su sportu. Kokią sporto šaką mėgsti labiausiai stebėti laisvalaikiu?

- Atspėkite! Tik problema ta, kad lengvosios atletikos taip lengvai nepamatysi kada užsimanęs. Žiūriu krepšinį, net turiu kelias mėgstamiausias komandas.

-Tau teko daug keliauti. Kokia šalis paliko geriausią įspūdį ir kodėl?

- Oi, kaip man patinka keliauti! Kiekviena šalis, kurioje buvau, yra nuostabi, nes ten buvau būtent dėl to, ką mėgstu daryti. Didžiausią įspūdi palieka tai, ką patiri kiekvienoje iš tų šalių. Žinoma, susipažinti su kitos šalies kultūra yra nepaprastai įdomu. Šiuo momentu galiu išskirti Barselonos miestą Ispanijoje.

- Kokie turnyrai laukia tavęs ateinančią vasarą?

- Tikimės dalyvauti Europos jaunimo čempionate.

- Kokia tavo, kaip sportininkės, svajonė?

- Neišsiskirsiu pasakydama, kad svarbiausias sporto forumas - olimpiada.

Valentas Virmauskis, 4g4