Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.
Prezidento Jono Žemaičio gimnazija

Paauglystė: psichologinis vystymasis

Paauglystė yra pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo metus arba periodas nuo brendimo pradžios iki suaugystės. Tai gyvenimo laikotarpis, kai tampama suaugusiu fiziškai, intelektualiai, emociškai, socialiai, ir dvasiškai.

Kognityvinis paauglio vystymasis. Paauglystėje pasiekiama paskutinė kognityvinio vystymosi stadija – formalių operacijų stadija (J.Piaget). Tai laikotarpis, kada paauglys gali apibendrinti turimas žinias. Jis geba suprasti abstrakcijas ir perkeltinę prasmę, gali suprasti ne tik priežastinius ryšius, bet ir sugeba sisteminti idėjas bei kurti teorijas, jas patikrinti logiškai ir moksliškai, gali spręsti problemas ir logiškai pagrįsti savo sprendimo būdus. Paauglys sugeba ne tik spręsti dabarties problemas, bet ir projektuoti idėjas į ateitį, gali numatyti, kas atsitiks. Pradeda dominuoti išradingas, originalus, kūrybiškas mąstymas. Šiuo metu paauglys jau suvokia, kad taisykles galima keisti, jei yra reikalas ir jei su tuo sutinka su taisyklėmis susiję asmenys. Naujos mąstymo galimybės leidžia paaugliui susikurti savo vertybių sistemą.

Šioje stadijoje atsiranda tokie kokybiškai nauji kognityviniai elementai:

  • introspekcija (mąstymas apie mintis),
  • abstraktus mąstymas (galimybė pereiti nuo realaus prie galimo),
  • logiškas mąstymas (galimybė susieti visus svarbiausius faktus ir idėjas, kad padaryti teisingas išvadas, galimybė atskirti priežastis ir pasekmes),
  • hipotetinis mąstymas (galimybė formuluoti hipotezes ir surinkti įrodymus joms, operuojant daugeliu kintamųjų).

 Emocinis paauglio vystymasis. Emocija yra subjektyvus jausmas ir individuali reakcijos į stimulą patirtis. Paauglystės laikotarpiu patiriamas visas emocijų spektras, tačiau berniukai ir mergaitės, jaunesni ir vyresni paaugliai nevienodai dažnai jaučia tas pačias emocijas.

Baimės. Paauglystėje, kaip ir vaikystėje, jauni žmonės patiria nemažai baimių: materialių dalykų ir gamtos fenomenų baimes (vabzdžių, gyvačių, žaibo, ugnies ir pan.); baimes susijusias su savimi (nesėkmės mokykloje, ligos, nemoralūs poelgiai, mirtis); baimės susijusios su socialiniais santykiais (tėvai, priešinga lytis, vienatvė, kalbėjimas prieš auditoriją, minios, išvaizda); nežinomo baimė (pasaulio įvykiai, nenumatyti ateities įvykiai). Paauglystėje susirūpinama, kokie jie atrodo kitiems, todėl atsiranda grupės atstūmimo baimė – pasirodyti kvailais, nepopuliariais, nepatraukliais bendraamžiams.

Nerimas. Nerimas yra labai artimas baimei, tačiau kyla ne vien dėl realių priežasčių, bet ir dėl įsivaizduojamų nemalonių situacijų, kurios nebūtinai atsitinka. Nerimo objektai gali būti labai panašūs į baimės objektus, tačiau dažniausiai nerimas yra susijęs su socialiniais paauglio santykiais.

Depresiškumas. Pakankamai daug paauglių pasižymi pablogėjusia nuotaika, nenoru imtis kokios nors veiklos. Emocinį paauglių prislėgtumą atspindi pagrindinis bruožas – nuolatinis ir didelis liūdesys. Tokie paaugliai kartais ištisai verkia, o kartais būna paprasčiausiai liūdni. Kai kurie paaugliai laikosi įsitikinimo, kad jų patiriami jausmai ir emocijos yra labai saviti ir kad jų niekas negali suprasti. Būtent todėl jie tų jausmų ir nereiškia, niekam nerodo.

 

Paruošė psichologė Živilė Šiuikienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Elektroninis dienynas
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Pamokų laikas
Pertrauka
  • 1. 08.00 - 08.45
  • 2. 08.55 - 09.40
  • 3. 09.50 - 10.35
  • 4. 11.05 - 11.50
  • 5. 12.00 - 12.45
  • 6. 12.55 - 13.40
  • 7. 13.50 - 14.35
  • 8. 14.45 - 15.30