„Misija Sibiras 2016“ dalyvių viešnagė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje

Rugsėjo 16 dieną į Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją atvyko keturi projekto „Misija Sibiras 2016“ dalyviai.

Šio projekto metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire, siekiant surasti ir sutvarkyti išlikusias lietuviškas kapines, susitikti su tose vietovėse likusiais gyventi tautiečiais. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – istorinės atminties bei tautinio patriotiškumo puoselėjimas tarp jaunimo. Šiemet, minint masinių tremčių pradžios 75-metį, „Misija Sibiras“ penkioliktoji ekspedicija vyko už poliarinio rato, į Igarką, kur vien 1948 m. buvo ištremta apie 8 tūkst. lietuvių.

Monika, Karolina, Lukas ir Ingrida rodydami vaizdinę medžiagą – jų darbo vietas, taigą, pelkes, miestelio vaizdus – pasakojo apie išbandymus, išgyvenimus, sunkumus bei žygdarbius istorines nuoskaudas menančiame Sibire. Dauguma lietuvių tremtinių dirbo miško pramonės kombinate, stalių dirbtuvėse, garažuose, prieplaukoje. Tremties sąlygos buvo nepaprastai sunkios: klimatas poliarinis, nuolat pučia stiprūs vėjai, slūgso daugiametis įšalas. Igarkoje buvo 3 lietuvių kapinės, vienose jų – apie 3000 lietuvių kapų. Tai vienos didžiausių lietuvių tremtinių kapinių buvusios SSRS teritorijoje. „Misija Sibiras“ dalyvių tikslas buvo sutvarkyti, atstatyti šias kapines. Pagrindinėse erdvėse, nuo kurių atsiveria vaizdas į kapines, buvo pastatyti devyni kryžiai. Medieną kryžiams teko atsiplukdyti 1750 kilometrų iš Krasnojarsko, nes medienos perdirbimo kombinatas jau nebeveikia.

Ekspedicjos dalyvė, buvusi gimnazistė Monika Lukoševičiūtė pasakojo: „Misija Sibiras“ - ne tik 2 savaitės taigoje, ne tik ekspedicijos pristatymai mokyklose ir bendruomenėse. Tai keičia gyvenimus ir atgaivina istoriją. Šis projektas man be galo svarbus dėl mano senelio, kuris, kaip ir didžiulė dalis kitų lietuvių, buvo ištremtas į amžinojo įšalo žemę. Visą istoriją iki smulkmenų žinojau dar vaikystėje, todėl susipažinti su Sibiru ir sutvarkyti ten žuvusiųjų kapines man didžiulė garbė ir atsakomybė. „Misija Sibiras“, be abejonės, augina mane pačią. Su šiuo projektu atradau nuostabių, motyvuotų žmonių, susipažinau su tremtiniais ir jų nepaprastomis istorijomis, iš naujo pamilau savo šalį ir istoriją, kuri yra dalis kiekvieno iš mūsų. Jaučiuosi be galo dėkinga ir laiminga!“.

Daugeliui gimnazistų ekspedicijos pristatymas paliko didžiulį įspūdį. Ina žavėjosi: „Mano nuomone, šių metų projekto „Misija Sibiras“ pristatymas buvo be galo įdomus. Galbūt todėl, kad šiemet jame dalyvavo net 2 raseiniškiai ir žinant tai buvo kur kas lengviau įsijausti ir suprasti tai, ką iš tiesų jaučia ir patiria šio projekto dalyviai. Aš manau, kad pasakojimai apie tai, ką nuveikė Igarkoje ir kaip jiems ten sekėsi, skatina ne vieną moksleivį dar labiau pamilti savo šalį, gilintis į jos istoriją ir vertinti tai, ką turi dabar“. Ignas pasakojo: „Susitikimas su „Misija Sibiras 2016“ dalyviais mane labai sudomino ir netgi privertė akimirkai užgniaužti kvapą besiklausant jų įkvepiančių istorijų. Svečiai dalijosi filmuota medžiaga, nuostabiomis nuotraukomis, įdomiai pasakojo apie pačius įsimintiniausius įvykius bei pristatė projekto rezultatus. Ekspedicijoje dalyvavusios mūsų buvusios gimnazistės Monikos ir jos draugų pasakojimai apie už poliarinio rato esančioje Igarkoje, Rusijoje, aplankytas didžiausias lietuvių tremtinių kapines, jų atstatymą, sutiktus žmones ir patirtus nuotykius sujaudino, o jų ryžtas, didžiavimasis savo šalies istorija ir paveldu žavėjo viso renginio metu.“

Didžiuojamės šio projekto dalyviais ir tikimės, kad pristatymas gimnazijoje ne vienam pažadino patriotiškumą širdyje!

Titas Kačiušis, IIg4 kl.