Studijos svetur

Studijos Stokholme

Dar II klasėje išsirinkau studijų programą ir universitetą, kurie man atrodė tinkamiausi  toliau tobulėti pabaigus mokyklą. Įdėjusi daug pastangų aš galiausiai buvau priimta studijuoti biomediciną Karolinskos Institute Stokholme. Atvykus į Švediją prasidėjo visiškai naujas nuotykis…

Prie vakarienės stalo sėdi meksikietis, lietuvė, vokietė, australė, vietnamietė ir ispanas. Visiška kultūrų, kalbų ir požiūrių mišrainė. Ir tokių vakarienių į nieką nekeisčiau, nes tai labai padeda augti kaip asmenybei, įveikti kalbos barjerą, praplėsti mąstymą ir, žinoma, susirasti naujų draugų. Naujoje šalyje neišvengiamai susipažinau su įvairiausiais žmonėmis ir supratau, kiek daug stereotipų apie tam tikras kultūras glūdi mano galvoje (pasirodo, ir tie ,kurie baigė Oksfordą ar Kembridžą, taip pat pietums valgo makaronus ir kalba apie žemiškus dalykus). Studijos svetur – tai neįkainojama galimybė ne tik sužinoti apie kitas šalis, tradicijas, tačiau ir paragauti naujų patiekalų ar net išbandyti visiškai naują laisvalaikio praleidimo būdą, pavyzdžiui, tyrinėti olas.

Kalbant apie studijas, mano kurse biomediciną šiuo metu studijuoja apie 52 studentai iš Suomijos, Lenkijos, Argentinos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Kinijos, Irano, Rumunijos, Italijos, Graikijos, Ukrainos, Egipto, Olandijos ir daugelio kitų šalių. Kadangi universitete tenka daryti nemažai grupinių projektų, susiduriu su įvairiausiomis nuomonėmis ir mokymosi būdais, o tai neišvengiamai veda prie kompromisų ieškojimų bei mokymosi dirbti komandoje.

Įdomu tai, kad universitete nėra pažymių. Visų pirma, tai padeda suvokti, kad mokaisi dėl savęs, o ne dėl geresnio pažymio. Taip pat nelieka konkurencijos ir studentai pradeda bendradarbiauti, mokytis grupelėmis bei dalintis žiniomis. Iš pradžių galvojau, kad dėl to sumažės noras mokytis, tačiau kartu su manimi mokosi labai motyvuoti studentai, kurie neleidžia tinginiauti, taip pat padeda ir įkvepiantys dėstytojai.

Mokymosi sistema pakankamai paprasta – mėnesį ar truputį daugiau (priklausomai nuo kreditų) mokomės vieną dalyką (pvz.: organinę chemiją). Paskaitos, laboratoriniai darbai, projektai ar seminarai - viskas susiję su tuo dalyku. Tai laikas, per kurį susikoncentruojame ir stengiamės tinkamai pasiruošti egzaminui, kartais trunkančiam ir 5 valandas. Sesijų nėra, todėl pusmečio galas nesiejamas su stresu. Beje, egzaminas vertinimas raidėmis: F - neišlaikyta, G - išlaikyta, VG – labai gerai išlaikyta.

Paskaitos prasideda 9 val., vyksta anglų kalba. Viena paskaita trunka apie 45 min. Beveik visas paskaitas dėsto skirtingi dėstytojai, o pertraukų metu dažniausiai vyksta fika - pertraukėlė, kurios metu geriama arbata/kava ir valgomas koks nors skanėstas, įprastai bandelė su cinamonu (tai švedų kultūros dalis). Dėstytojų sutinkame įvairiausių: nuo įkvepiančių savo entuziazmu iki tų, kurių balsas lyg lopšinė, anonimiškai rašome anketas apie studijų kokybę, išsakome nuomonę apie dėstytojus, giriame, kritikuojame ir vertiname paskaitas. Tai parodo, kad universitetas pasiruošęs tobulėti ir studentų nuomonė yra svarbi.

Atradimai ir mokslo pasiekimai įvyko tik eksperimentuojant laboratorijoje. Tikriausiai dėl to ir man pats įdomiausias būdas mokytis – praktikuotis laboratorijoje. Kartais tai vargina, kartais nepavyksta ir reikia viską kartoti, kartais susipyksti su partneriu, sudaužai mėgintuvėlius ar išpili chemines medžiagas ant grindų. Visko būna, bet šiuo atveju klaidos yra gerai, jos padeda įsiminti ir išmokti. Prieš pradedant laboratorinį darbą dėstytojas kartodavo, kad svarbiausia, jog būtų smagu. Apie laboratoriją nėra daug ką pasakoti, tai reikia pamatyti (nuotraukos apačioje).

Be abejonės, mokantis užsienyje, svarbus ne tik universitetas, bet ir aplinka. Aš džiaugiuosi gyvendama Stokholme, nes čia žmonės labai mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ištisus metus - bėgimas, kopimas į uolas, žygiavimas, važinėjimas dviračiais ir t. t. Taip pat tiek mieste, tiek šalia miesto gausu gamtos kampelių – parkų, miškų ir vandens telkinių. Žmonių svetingumas, tolerantiškumas ir šypsenos gatvėje padeda ištverti net ir tamsiausią žiemą.

Trumpai apibendrindama galiu pasakyti, kad palikti mokyklą ir šiltus namus, kur tavimi rūpinasi, nėra lengva. Išvykstant studijuoti visas pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, atsiranda daug naujų žmonių, iššūkių ir galimybių. Visgi visos gautos patirtys yra be galo naudingos ir padeda tobulėti! Tinkamos studijos universitete – svarbi gyvenimo dalis, padedanti augti kaip asmenybei, atverianti naujas pažintis, perspektyvas bei svarbiausia – perduodanti meilę studijuojamam dalykui. Suprantama, kad išsirinkti kelią baigus mokyklą yra didžiulis iššūkis ir atsakomybė, tačiau naudinga žinoti, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis:

• studijų programą

Vienas svarbiausių dalykų – studijų programa. Jos paieškoms reikėtų skirti nemažai laiko (juk geriau dabar nei vėliau gailėtis studijuojant). Būtina atkreipti dėmesį į dalykus, kurie bus dėstomi programoje. Išsiaiškinti, ar jie sekasi, patinka, ar sutampa su dalykais, kuriuos pasirinkai mokytis paskutiniaisiais metais mokykloje. Kiekviena studijų programa Lietuvoje ar užsienyje turi tam tikrus reikalavimus, todėl svarbu juos išnagrinėti ir stengtis, kuo geriau išpildyti. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kiek metų trunka studijos bei kur toliau galima tobulėti.

• universitetą

Renkantis universitetą svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus: ar universitetas siūlo atitinkamą studijų programą, ar reikia mokėti už studijas (daugelyje užsienio universitetų Europos Sąjungos piliečiams mokslas nemokamas) ir universiteto reitingas pasaulyje. Geresnis universiteto reitingas atspindi universiteto reputaciją, platesnį mainų programų pasirinkimą, aukštesnę studijų kokybę, didesnes galimybes susirasti darbą po studijų ir pan. Kuo aukštesnis universiteto reitingas, tuo didesnė konkurencija stojimo metu. Visgi nereikėtų savęs nuvertinti, o visada bandyti stoti ten, kur labiausiai norisi. Svarbu paminėti, kad stojimo laikotarpis į kiekvieną universitetą skiriasi, todėl svarbu paraišką nusiųsti laiku!

• pagalbą stojant

Stojimo į universitetus sistema kiekvienoje šalyje skiriasi, todėl iškilus klausimams reikėtų drąsiai rašyti universiteto administracijai. Taip pat yra nemažai savanorių komandų ar įstaigų Lietuvoje, kurios paaiškina stojimo procesą, konsultuoja paraiškų pildymo klausimais (pvz., www.academicbuddy.lt, www.kastu.lt ir daugelis kitų). Galiausiai, labai naudinga ir vertinga susirasti ir parašyti studijavusiam ar studijuojančiam studentui. Tai žmogus, kuris iš patirties ne tik papasakos apie stojimą, bet ir apie studijų kokybę.

• anglų kalbą

Anglų kalba atveria plačias galimybes studijuoti užsienyje. Visgi anglų kalba neturėtų būti kliūtis, trukdanti stoti į užsienio universitetą, nes pradėjus studijuoti ir bendrauti kalbos barjeras nesunkiai įveikiamas. Beje, mokykloje laikomas valstybinis anglų kalbos egzaminas netinka užsienio universitetams. Dažniausiai reikalaujama reikia išlaikyti IELTS arba TOEFL testą ir gauti tam tikrą įvertinimą.

 

Monika Lukoševičiūtė, buvusi gimnazistė