Interviu su Laura Pranckevičiūte, buvusia gimnazistų prezidente

1. Kodėl siekei gimnazistų prezidentės posto?

   Siekiau vedama didelio noro ir jausmo, jog galiu užimti tokias pareigas.

2. Kokią programą (palyginus su šių metų kandidatais) pateikei?

    Mano programa panaši į Godos: detaliai suplanuotos veiklos kiekvieną mėnesį.

3. Kas labiausiai įsiminė būnant prezidente?

    Nesavanaudiška draugų pagalba: atsirado tokių, be kurių nebūčiau nieko pasiekusi, kaip sakoma: „Vienas lauke ne karys.“ Taip pat įsiminė inauguracija. Naudodamasi proga noriu visiems padėkoti už šią įsimintiną šventę.

3. Kas Tau padėjo dirbti, o kas trukdė?

   Padėjo užsidegimas siekiant gero rezultato, o trukdė mokinių pasyvumas.

4. Ar sunku buvo išpildyti rinkiminius pažadus?

    Išpildyti sunku nebuvo, tačiau pripažįstu, kad ne visos idėjos buvo realizuotos.  Priežastis buvo ne problemos,  o tai, kad mokiniai patys atsirinko, ko jie nori, ko ne.

5. Jei dar kartą galėtum kandidatuoti į tokį postą, ar norėtum?

   Buvo nemažai gerų dalykų, dėl kurių sutikčiau viską pakartoti, tačiau jau pavargau nuo atsakomybės, kuri iš tiesų buvo labai didelė.

6. Ką manai apie naujųjų kandidatų programas?

    Programų aš nelinkusi vertinti, tačiau džiaugiuosi, jog rinkimai susilaukė daug dėmesio ir seniai gimnazijoje nematyto kandidatų skaičiaus.

7. Ko palinkėtum naujai išrinktai prezidentei?

   Kantrybės.

Ieva Bakutytė, „Žodžio“ korespondentė