Gabių vaikų tipai

Gabių vaikų tipai

Gabumų srities literatūroje galima rasti įvairių gabių vaikų skirstymų skirtingais as­pektais. Dažnai gabūs vaikai skirstomi į grupes pagal gebėjimų lygius ar sritis, pavyzdžiui, intelektualiai gabūs arba menui gabūs vaikai, ir pan. Tačiau galima gabius vaikus skirstyti ir pagal jų elgseną, jausmus ir poreikius. G. T. Bettsas ir M. Neihart (1988), sukūrė teorinį modelį, kuriame aprašė šešis gabių vaikų tipus. Išskirti tipai padeda geriau suprasti, koks gali būti gabių vaikų elgesys, jausmai ir poreikiai, kokios gali būti netinkamo jų elgesio priežastys.

I. „Sėkmės lydimo“ gabaus vaiko tipas

Daugiau nei 90 proc. atpažintų gabių mokyklinio amžiaus vaikų yra būtent šio ga­baus vaiko tipo. Šio tipo gabūs vaikai išsiskiria iš bendraamžių gerais pažymiais, intelekti­nių gebėjimų ar pasiekimų ir žinių testų rezultatais. Jie klauso mokytojų ir tėvų, elgiasi ir daro tai, kas iš jų reikalaujama, ko iš jų tikimasi. Paprastai tokie vaikai atitinka įvairiau­sių programų gabiems vaikams kriterijus.

          Elgesys. Paprastai šio tipo mokiniai turi daug žinių, yra kompetentingi, nors nebūtinai kūrybingi. Šie vaikai dažnai nuobodžiauja pamokų metu, stengiasi mokytis dėdami kuo mažiau pastangų ir darbo. Pasižymi išorine mokymosi motyvacija. Elgiasi ir mokosi gerai dėl to, kad gautų mo­kytojų, tėvų įvertinimą ar pagyrimą.

Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Mėgstami bendraamžių, dažniausiai priklauso vienai ar kitai socialinei grupei. Mylimi ir priimami mokytojų ir tėvų.

Emocijos, jausmai, poreikiai. Dažniausiai teigiamai save vertinantys, nes jų pasiekimai mokykloje geri. Nors ir sėkmingai mokosi, jiems dažniausiai trūksta savarankiškumo ir kūrybingumo. Įvei­kiant nuobodulį mokykloje jiems yra svarbu pokyčiai, skatinanti ir įdomi veikla.

Parama mokykloje .Šio tipo vaikams labiausiai tinka paankstintas ir pagi­lintas arba paspartintas mokymas, savarankiškas mokymas(is), galimybė išbandyti įvairias mokymo(si) formas. Labai svarbi galimybė bendrauti ir mokytis su tokiais pat gabiais vai­kais.

Geriausia pagalba ir parama namuose šiems vaikams būtų ugdyti jų savarankiškumą, gerbti jų interesus, skatinti veiklą, teikiančią galimybę rizikuoti.

II .„Sunkaus“ gabaus vaiko tipas

Tai išskirtinis gabaus vaiko tipas. Dažniausiai šie vaikai pasižymi dideliu kūrybin­gumu. Abejoja autoritetais, neretai gali prieštarauti mokytojui, būti netaktiški, sarkastiš­ki, užsispyrę. Bendraudami su kitais, linkę konfliktuoti. Gauna nedaug apdovanojimų ar teigiamų įvertinimų. Deja, daugelis šių vaikų nepatenka į įvairias gabių vaikų ugdymo programas.

           Elgesys. Neretai nuobodžiauja pamokų metu, mėgsta „pataisyti“ mokytoją, abejoti, klausinėti. Spontaniški, ginantys savo įsitikinimus. Šio tipo vaikai mokykloje jaučiasi taip, lyg mokymo sistema neįvertintų jų talento ir gebėjimų.

          Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Bendraamžiai žiūri į juos kaip į kla­sės linksmintojus, vieni jais žavisi, kiti – nepriima. Suaugusiųjų akimis žiūrint, šie vaikai tyčia erzina juos, yra tinginiai, dažnai įsitraukia į „galių kovą“.

         Emocijos, jausmai, poreikiai. Yra jautrūs. Pasižymi dažna nuotaikų kaita. Tai rizikos grupė mokinių, kurie nelanko mokyklos arba vėlesniame amžiuje linkę vartoti alkoholį ar narkotikus, linkę į nusikalstamą veiklą, jei negauna tinkamos pagalbos ir paramos. Svarbu paremti ir įvertinti juos, pamatyti jų kūrybingumą, siekti sutarimo.

          Parama mokykloje. Tokiems vaikams geriausia pagalba ir parama moky­kloje yra tinkamas, jų poreikius ir elgesį suprantantis mokytojas, kuris leistų išreikšti jiems jausmus, aiškiai ir kryptingai vadovautų jų mokymosi procesui.

         Geriausia pagalba ir parama namuose šiems vaikams būtų jų priėmimas ir supratimas, jų interesų gynimas mokykloje, leidimas užsiimti veikla, atitinkančia jų interesus, įtrauki­mas į bendrą šeimos narių veiklą.

III. „Slepiančio savo gabumus“ gabaus vaiko tipas

           Šiam gabaus vaiko tipui dažniausiai priklauso tie vaikai, kurie praranda motyvaciją ir susidomėjimą tuo, kuo anksčiau domėjosi, kurie neigia ir slepia savo gabumus, stengda­miesi priklausyti ne tokių gabių savo bendraamžių grupei.

         Elgesys. Dažnai konfliktuoja su tėvais ir mokytojais, o tai tik dar labiau didina vaikų priešinimąsi. Jie paprastai priešinasi įtraukiami į įvairiausius projektus, nelanko gabiems vaikams skirtų programų, kursų, kitos veiklos.

Emocijos, jausmai, poreikiai. Jie paprastai jaučiasi spaudžiami, sumišę, kalti, nesaugūs, menkina savo emocijas ir gebėjimus, abejoja savo teisumu.

Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Jie itin nori priklausyti bendraamžių grupei, dažnai keičia draugus. Vieni iš jų suvokiami kaip lyderiai, kiti taip ir lieka neat­pažinti. Kiti vaikai laiko juos mėgstančiais skųstis, droviais. Suaugusieji suvokia juos kaip nenorinčius rizikuoti, besipriešinančius.

Parama mokykloje. Geriausia pagalba ir parama tokiems vaikams moky­kloje – kuo anksčiau juos atpažinti. Svarbu parodyti tinkamą tos pačios lyties gabaus vaiko elgesio modelį, konsultuoti profesijos pasirinkimo, karjeros klausimais.

Geriausia parama namuose – kai šeimos nariai supranta tokio jų elgesio priežastis, leidžia vaikui būti su bendraamžiais ir patys skiria laiką būti kartu su vaiku, įsigilinti į jo elgesį ir suprasti jo sunkumus.

IV. „Iškritusiojo iš mokyklos“ gabaus vaiko tipas

              Dažniausiai šio tipo vaikų interesai yra už mokyklos ribų, nes jie negauna paramos ir nerealizuoja savęs įprastoje mokyklinėje aplinkoje. Neretai jie mokyklą lanko nenuosekliai, o jei ir lanko, tai sunkiai įsitraukia į klasės ir mokyklos veiklą.

                Elgesys. Mokykloje šie vaikai išsiskiria nelankomumu ir elgesio sunkumais. Jie daly­vauja pamokose ir mokyklos veikloje nenuosekliai, mokosi ir dirba su pertrūkiais, dažnai neužbaigia jiems skirtų užduočių. Greitai nuvargstantys, išsenkantys.

          Emocijos, jausmai, poreikiai. Dažnai jaučiasi įsižeidę, pikti, liūdni, prislėgti. Neretai būna pikti bendraudami su suaugusiaisiais. Jie pyksta, nes mokykla nepatenkina jų poreikių, jie jaučiasi nesuprasti ir atstumti. Gali būti linkę į save žalojantį elgesį.

          Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Suaugusieji paprastai jaučia pyktį to­kiems vaikams, suvokia juos kaip pavojingus, maištaujančius. Bendraamžiai paprastai teisia tokius vaikus, kaltina dėl netinkamo jų elgesio. Jiems jie atrodo kaip vienišiai, atsiskyrę ar yra laikomi pajuokos objektu.

          Parama mokykloje. Geriausia pagalba ir parama mokykloje – tinkamas šių vaikų pedagoginis- psichologinis įvertinimas, netradicinės ir alternatyvios mokymo formos. Geriausiai šio tipo vaikų poreikius atitinka individuali programa, intensyvus kursas, įvairūs mokymo būdai. Dažnai reikalinga psichologo konsultacija, socialinių įgūdžių ugdymo programos.

          Geriausia pagalba ir parama namuose šiems vaikams yra geranoriška namų aplinka ir šeimos narių palaikymas. Naudingos ir visos šeimos psichologinės konsultacijos.

V. „Dvejopai išskirtinio“ gabaus vaiko tipas

Šis tipas apima vaikus, kurių išskirtinumas dvejopas – jie pasižymi ir gabumais, ir vienu ar kitu sutrikimu, tokiu kaip sensorikos sutrikimai, mokymosi negalios ir pan. Tu­rimas sutrikimas neleidžia pasireikšti gabumams. Dėl šios priežasties šių vaikų gabumus sunku atpažinti, ir dažnai jie taip ir nesulaukia tinkamo ugdymo ir paramos.  

Elgesys. Klasėje jų elgesys gali būti destruktyvus, trukdantis tiek jiems patiems, tiek kitiems. Gali juokauti ar žeminti kitus, kad apgintų savo savigarbą ir išvengtų nesėkmės. Mokymosi ir darbo pastangos nepastovios.

Emocijos, jausmai, poreikiai. Gali turėti labai gerus intelektinius įgūdžius, bet nesu­geba susitvarkyti su savo jausmais ir negatyvizmu. Gali būti nekantrūs ir kritiški, pykčiu ir užsispyrimu reaguoti į kitų žmonių kritiką.

Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Dažnai su bendraamžiais gali elgtis tarsi nieko nesuprantantys, bejėgiai, pabrėžti savo negalias, gali vengti kitų vaikų. Kitiems gali atrodyti keisti, kiek „kvailoki“, bejėgiai.

Parama mokykloje. Geriausia pagalba ir parama mokykloje – leisti jiems dalyvauti gabių vaikų programose, suteikti alternatyvaus mokymosi galimybes, gerinti tu­rimus vaiko gebėjimus. Svarbu pabrėžti šių vaikų stiprybes ir mokyti tinkamų socialinių įgūdžių. Neretai reikalinga psichologo ar kitų specialistų konsultacija.

Geriausia parama namuose – jų interesų gynimas mokykloje, leidimas užsiimti veikla, atitinkančia jų interesus, įtraukimas į bendrą šeimos narių veiklą.

VI. „Savarankiško“ gabaus vaiko tipas

          Tai savarankiški sėkmingai besimokantys gabūs vaikai. Šis tipas panašus į „sėkmės lydimo“ gabaus vaiko tipą, tik šie vaikai patys stengiasi susikurti savo mokymosi galimybes. Jie patys ,,pasiima“ tai, ko mokymosi sistema jiems negali duoti.

          Elgesys. Sėkmingai mokosi, ištvermingi, atkaklūs. Savarankiški, kompetentingi, kūry­bingi, entuziastingi, nori žinoti ir mokytis, turi stiprią vidinę mokymosi motyvaciją, dirba ir negaudami pagyrimo. Turi tinkamus socialinius įgūdžius, nori būti nepriklausomi, siekia savo tikslų, gali rizikuoti.

          Emocijos, jausmai, poreikiai. Jie moka išreikšti savo jausmus, poreikius. Paprastai šie vaikai pasižymi teigiamu savęs vertinimu. Trokšta žinių, pripažįsta ir konstruktyviai rea­guoja į savo nesėkmes, atsakingi, pasižymi vidine asmenybės jėga. Jiems svarbu gauti tinka­mą grįžtamąjį ryšį ir jų poreikius atitinkantį ugdymą.

         Santykiai su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais. Suaugusieji ir bendraamžiai juos pri­ima ir gerbia, o jie taip pat priima ir gerbia kitus.

          Parama mokykloje. Jiems reikalingas grįžtamasis ryšys, tinkamas vadova­vimas, tinkamos mokymosi alternatyvos. Svarbu pagilinti ir papildyti tokio vaiko ugdymo programą, paspartinti mokymą, neriboti mokymuisi skirto laiko, planuoti studijų, karjeros galimybes.

           Parama namuose – suteikti galimybes domėtis, gilintis savo srityje, leisti ben­drauti su įvairaus amžiaus vaikais, paskatinti domėtis ir tuo, kuo domisi tėvai.

Paruošta pagal „ Kaip atpažinti vaiko gabumus“. Vilnius, 2008

Paruošė psichologė Živilė Šiuikienė