Kalėdinė akcija „Padovanok viltį“

Prieš Kalėdas dažnai girdime žodį viltis. Ja tikime, jos linkime, ją dovanojame... Kas yra viltis? Jau du tūkstančiai metų, kai žmonija meilę, tikėjimą ir viltį pripažįsta kaip pagrindines krikščioniškosios etikos dorybės. Anot viltį ilgą laiką tyrinėjančio psichologo Ch. R. Snyder - viltis nėra pasyvi emocija, atsirandanti tik sunkiomis gyvenimo valandomis, veikiau tai pastovus mąstymo būdas, kuris padeda aktyviai siekti išsikeltų tikslų. Optimistas gali tikėti, kad viskas bus gerai, kad įvyks tai, ko jis nori, ir nesiimti jokių veiksmų, o žmogus, patiriantis stiprų vilties išgyvenimą, kuris savaime skatiną veikti, yra linkęs ieškoti kelių link savo tikslo.

Išgirdę kvietimą ir aktyviai prisijungę prie akcijos veiklų gimnazistai ir mokytojai dar kartą patvirtino, kad esame pasiruošę veikti, kad galime būti šaunūs ne tik mokymosi pasiekimuose, viešuose renginiuose, bet ir kitokio pobūdžio veiklose. Jūsų rankomis pagaminti kalėdiniai atvirukai, suvenyrai, padovanoti žaislai pradžiugino ne vieną jauno ir pagyvenusio žmogaus širdį. Ačiū klasėms ir kiekvienam asmeniškai, nuoširdžiai  prisidėjusiems prie akcijos. 

Gruodžio 11 d. padovanoti Viltį su vienuolikos  merginų grupe vykome į Blinstrubiškių  senelių globos namus. Mus šiltai priėmė šių namų gyventojai ir darbuotojai. Merginos padovanojo literatūrinę kompoziciją, padainavo kalėdinių dainų.  Samantos D., Godos G.  ir Ovidijos M. iškepti pyragai puikiai tiko susitikimo pratęsimui prie arbatos puodelio. Smagu buvo matyti, kaip nuoširdumas vienija skirtingų kartų ir interesų žmones. Laikas prabėgo taip greitai, kad nepastebėjome, jog turime atsisveikinti. Palikę atvežtas dovanas ir kitiems namų gyventojams, kurie dėl negalios negalėjo dalyvauti bendrame susitikime,  su naujomis mintimis ir gera nuotaika grįžome namo.

Gimnazijos kaimynystėje yra Specialioji mokykla, kurioje mokosi ir gyvena beveik aštuoniasdešimt įvairią negalią turinčių vaikų ir jaunuolių. Gruodžio 18 d. mūsų merginos aplankė šios mokyklos auklėtinius, nudžiugino dainomis, žaidimais, dovanėlėmis. Tai buvo dar vienas susitikimas su kitokia gyvenimo realybe, nei matome kiekvieną dieną, dar viena proga pamastyti, kad daug turėdami ne visada viską gebame įvertinti, branginti ir puoselėti.

Susitikimų pabaigoje gimnazistės  dainavo E. Sipavičiaus „Krenta sniegas“ dainą, kurios paskutinė eilutė „...kitą kartą grįšim čia“  buvo išgirsta kaip pažadas ir įsipareigojimas dovanoti gerumą ne tik prieš Kalėdas, bet kiekvieną kartą, kai tam turime galimybę. Šie susitikimai padėjo suprasti, kad yra daug žmonių, kuriems trūksta ne tiek materialinių dalykų, kiek nuoširdaus bendravimo, žinojimo, kad yra tie kurie prisimena, užjaučia, aplanko...

Ačiū už nuveiktus darbus ir tikiuosi, kad tai tik pradžia. Tegu ateinantys Naujieji bus pilni aktyvių veiklų, padedančių kitiems ir skatinančių ieškoti kelių link savojo tikslo.

Socialinė pedagogė Danutė Kumpikevičienė