Gimnazistams nuaidėjo Paskutinis skambutis

Nors išaušęs ketvirtadienio rytas buvo apniukęs ir apsiblausęs, tačiau tai abiturientams nepakišo kojos. Net šešios gimnazijos klasės kaip įmanydamos stengėsi nustebinti savo auklėtoją. Abiturientai buvo kūrybiški – transporto priemonių pasirinkimas, kuriomis vežiojo auklėtojas po miestą, buvo platus: nuo policininkų automobilio - iki kadilako.

Vėliau dvyliktokai su pakilia ir šventiška nuotaika žingsniavo į Žemaičio aikštę, kur iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos sulaukė padrąsinimų tolimesniame gyvenimo kelyje. Po nuoširdžių sveikinimų mokyklos vyriausieji ėjo link savo „antrųjų namų“ – gimnazijos. Juos pasitiko Raseinių Kalno vidurinės mokyklos Katalikiškos dvasios skyriaus pirmokai, kurie palydėjo abiturientus iki gimnazijos durų. Juos plodami pasitiko gimnazijos trečiokai, kurie rodė kelią Aktų salės link, kur vyko šešių mylimiausių mokytojų vedama pamoka „Gyvenimo spalvos“. Jos pradžioje žodį taręs Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius pareiškė, kad nemėgins atsakyti į klausimus, kas yra gyvenimas ir kas yra spalvos. Mat į šiuos klausimus atsakyti negali net filosofai. Po trumpos ir aiškios direktoriaus kalbos ir kiti mokytojai gvildeno temą apie gyvenimo spalvas. Kiekvienas mokytojas mėgino išsiskirti originalumu. Mokytoja D. Bitvinskienė savo pamokos metu pakvietė mokinius kartu padainuoti nuotaikingą dainą; R. Sadauskaitė išdėstė „Rudnosiuko” temą lietuvių literatūroje; G. Parnarauskienė, padeklamavusi eilėraštį, žodį perleido abiturientui D. Mickūnui, kuris kalbėjo apie draugystę; J. Janušas suteikė didelę humoro dozę linksmai analizuodamas gimnazistų nuotraukas; D. Černeckytė surengė mažą spektaklį ir vaizdžiai papasakojo apie svarbiausius dalykus gyvenime, o S. Radavičius su abiturientais pasidalino gyvenimiškais patarimais, praversiančiais jų ateityje. Abiturientai suprato, kad reikia mėgautis paprastais dalykais, džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais, ir nors gyvenimas yra negailestingas, tačiau kupinas ryškių ir gražių spalvų.

Kaip ir kiekvienais metais, vyko paskutinė klasių auklėtojų pamoka. Auklėtojų pamokos sujaudino net ir abejingiausių širdis.

Vėliau ne tik gimnazistai, bet ir jų artimieji rinkosi į gimnazijos kiemelį. Jame vienuoliktokai parodė ilgai ruoštą programą ir stebino savo originalumu. Sulaukėme ne tik dainų ir šokių, bet ir „angelų bei kipšų” dvikovos. Renginio metu dvyliktokai buvo kviečiami prisiminti Šimtadienio dieną pasakytą priesaiką. Taip pat buvo sulaukta dovanų iš Seimo nario E. Jonylos bei Seimo narių R. Ačo bei D. Ulicko padėjėjų ir sveikinimo iš gimnazijos kuratoriaus J. Tamošaičio. Auklėtojos prisidėjo prie sveikinimų paleisdamos du balandžius, simbolizuojančius viltį, santarvę ir ramybę. Vėliau abiturientai atidavė „palikimą“ būsimiems dvyliktokams: medinį raktą bei rankraštį, kuriame buvo surašytas „testamentas“. Pabaigoje dvyliktokai nustebino susirinkusiuosius sušokdami šokį bei atlikdami finalinę dainą.


Nors daugeliui atrodo, jog Paskutinis skambutis yra smagi mokyklinio etapo pabaiga, tačiau, iš tiesų, yra priešingai. Dabar atsivers painūs gyvenimo keliai, vedantys į nežinią, ir kiekvienas turės būti atsakingas pasirinkdamas geriausią ir tinkamiausią kelią.

 

Greta Čėsnaitė ir Rugilė Ramanauskaitė, „Žodžio“ korespondentės

Nuotraukos – Mantės Jociūtės ir Emos Lukauskaitės