Pasiruošimas egzaminams: pokalbis su gimnazijos psichologe

(Ne)tikėtai ir (ne)lauktai mus pasivijo antrasis mokslo metų pusmetis. Abiturientus ši žinia verčia susimąstyti: tik poros mėnesių riba mus skiria nuo lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos žodinės įskaitos. Nenumaldomai artėjantis šimtadienis taip pat skelbia apie netrukus, vos už 100 dienų laukiančius išbandymus. Tad dvyliktokams tai -  išbandymų laikas, kuris pasižymi streso, įtampos ir įvairių sunkumų gausa. Dėl šios priežasties, norėdama nuraminti save ir visus abiturientus, kalbinu gimnazijos psichologę Živilę.

 Mane, dvyliktokę (tikiu, tai patiria dauguma dvyliktokų), dažnai apima nuotaika, kad neišlaikysiu egzaminų, kad nepajėgsiu laiku jiems pasiruošti. Neretai bandydami tai priminti, situaciją užaštrina ir mokytojai. Kaip besiruošiant egzaminams susidoroti su kasdieninėj rutinoje patiriamu stresu?

Gimnazijos psichologė: Visų pirma, stenkitės mylėti save labiau nei anksčiau. Atraskite laiko ir galimybių suteikti sau nors nedidelio džiaugsmo ar malonumo. Tai suteiks Jums ir dvasinių, ir fizinių jėgų,  bus žymiai lengviau atlaikyti kasdienius sunkumus.

Kovojant su patiriamu stresu itin efektyvūs yra vizualizacijos pratimai, kurie padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. Pavyzdžiui įsivaizduoti , kad visos mintys išgaruoja kaip iš puodo, arba, kad esi kamuolys, iš kurio lėtai išleidžiamas oras.

Šią savaitę prasideda bandomieji brandos egzaminai. Kokiais būdais, galbūt net pratimais, nusiteikti šiam egzaminų vajui? Ar užtenka vien aklai belsti teorines žinias ir tikėtis geriausio?

Gimnazijos psichologė: Vien mokytis tikrai ne išeitis. Štai keli paprasti būdai, kuriais galima sumažinti psichologinį nuovargį:  paprasčiausiai atsisėsti ir pasvajoti; pasiklausyti tylios, ramios muzikos; paskaityti įdomią knygą; susitikti su draugais; nueiti į kiną, teatrą; išvažiuoti į gamtą.

Žodinės anglų ir lietuvių kalbos įskaitos taip pat ne už kalnų. Ką galėtumėte patarti abiturientams, kuriems sunku kalbėti prieš auditoriją, kurie dažnai pamiršta išmoktą kalbą, kuriems dreba keliai, vos atsistojus ant scenos, o šiuo atveju – vien įėjus į kabinetą ir atsisėdus prieš vertintojus?

Gimnazijos psichologė: Kai baimė labai stipri, gali būti blokuojamas gebėjimas orientuotis. Dėl to rekomenduotina kylančia baime pasidalinti su kitais – artimaisiais, kuriais pasitikite, draugais. Be to gali praversti ir vaizduotė – kai jaučiate, kad baimė auga, pasistenkite prisiminti / įsivaizduoti saugią vietą, kur jums gera (savo kambarys, vaikystės žaidimų aikštelė, kino filme matyta vieta, kuri siejasi su ramybe), prisiminkite ką nors smagaus, kas kelia teigiamas emocijas – neseniai girdėtas anekdotas, jums pasakytas komplimentas, jums artimi / svarbūs žmonės.

Kas gali ugdyti pasitikėjimą savimi?

Gimnazijos psichologė: Psichologijoje žmogaus pasitikėjimas savimi yra suprantamas kaip pagarba sau pačiam, teigiamas savęs ir savo gyvenimo vertinimas. Pasitikėjimas savimi  yra vienas iš esminių žmogaus brandumo ir psichinės sveikatos požymių. Ji pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje ir labiausiai priklauso nuo to, ar tada buvo patenkintas vaiko savigarbos poreikis. Jei buvo atsižvelgiama į jo poreikius – ne tik fiziologinius, bet ir psichologinius, jis jautėsi artimųjų mylimas ir svarbus, jam buvo skiriama užtektinai laiko ir dėmesio, jo, augančio, savigarba bręs ir tvirtės jam augant. 

Abiturientams šie mokslo metai atnešė didžiulių permainų kasdieninėje rutinoje. Turėjome atsisakyti laisvalaikio malonumų, juos iškeisdami į sėdėjimą prie pamokų. Ką galėtumėte patarti moksleiviams, kurie turi aukoti savo mėgstamus užsiėmimus ir aktyvų laisvalaikį į namų darbus bei pasiruošimus egzaminams? O galbūt viską įmanoma suderinti?

Gimnazijos psichologė: Nepamirškite, jog be egzaminų ir namų darbų užduočių turite ir kitą gyvenimą, todėl neatsisakykite laisvalaikio ir kartais leiskite sau pailsėti.

Teorinės žinios pamokose, namų darbai, pasiruošimai kontroliniams darbams, kartojimasis egzaminams – tokie informacijos srautai pasiekia abiturientą. Kaip juos suvaldyti? Galbūt galėtumėte patarti būdų, kaip panaudoti ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę atmintį, kad informaciją dvyliktoko atmintyje užsiliktų ilgiau nei keletą dienų?

Gimnazijos psichologė: Informaciją įsiminti padeda kartojimas. Net 75% naujos informacijos užmirštame per pirmąsias 24 val. Kartojama turėtų būti tam tikrais intervalais: 1 kartojimas (po 2 val.), 2 kartojimas (tos pačios dienos vakare), 3 kartojimas (po 2 dienų). Jei medžiagos daug, tai kartojimas turi būti atliekamas pagal schemą: ištisai- dalimis- ištisai.

Taip pat medžiagą įsiminti padeda “aktyvus darbas” su ja, t.y. skaitant pasibraukti svarbiausius dalykus, išsirašyti svarbiausias mintis, konspektuoti tekstą, rašyti klausimus, pastabas, žodinį tekstą paversti grafiku, schema.

Na ir paskutinis, bet ne prasčiausias klausimas – kur jus, gimnazijos psichologę galėtų rasti gimnazistai? Kokiais klausimais į jus gali kreiptis moksleiviai? Ar abiturientai taip pat laukiami?

Gimnazijos psichologė: Mano kabinetas yra prieš sporto salę, ir ten yra laukiami visi, kuriems iškyla įvairiausi klausimai- kokią profesiją rinktis, kaip tvarkytis su patiriamu stresu, ar aš „atitinku“ paaugliui keliamus reikalavimus, kas yra emocijos ir t.t..

Už išsamius atsakymus dėkoju gimnazijos psichologei Živilei Šiuikienei

Kalbino – Laura Baltkojytė, 4g3 klasė