Akcija „Lietuvai ir man“ sulaukė daug dalyvių

 

Artėjant Kovo 11-ajai,  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, visoje Lietuvoje yra organizuojama daug įdomių akcijų ir renginių, kurie skatina susiburti, prisiminti bei apmąstyti Lietuvos praeitį. Viena iš jų – akcija „Lietuvai ir man“, kuri inicijuojama moksleivių ir studentų, skirta paminėti 25-ąjį mūsų valstybės gimtadienį. Šios akcijos metu visi šalies piliečiai yra kviečiami pinti trispalves – geltonos, žalios ir raudonos spalvos Draugystės apyrankes ne tik sau, bet ir Lietuvai, taip išreiškiant tautos vienybę ir meilę savo šaliai. Lietuvai skirtas apyrankes visi dalyviai kviečiami atvežti į Vilnių, į Nacionalinę dailės galeriją, kurioje nuo vasario 10 d. iki kovo 10 d. visi norintieji galės jas užrišti ant specialiai šiai akcijai sukurtos Gediminaičių stulpų konstrukcijos.

 

Akcija „Lietuvai ir man“ neaplenkė ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos. Kovo 4-ąją dieną Aktų salėje po šešių pamokų buvo kviečiami visi gimnazistai ir mokytojai, norintys prisijungti prie respublikinės akcijos ir nupinti apyrankę ne tik sau, bet ir Lietuvai. Buvo įsitikinta, jog gimnazijos bendruomenė nėra abejinga Lietuvos valstybinėms šventėms – susirinkusiųjų gausa nustebino organizatorius.  Renginio pradžioje gimnazistai, sustoję į ratą, atliko kiek neįprastą pirštų mankštą, kuri netolimoje ateityje padėjo gražiau nupinti apyrankę. Po nuotaikingos pirštų mankštos gimnazistai ir mokytojai kibo į darbus. Trispalvės apyrankės buvo pinamos įvairiausiais būdais: vieni gimnazistai jas pynė susiskirstę į grupeles po tris, kiti, galbūt šiek tiek kruopštesni, buvo pasiryžę nupinti sudėtingas bei daug kantrybės reikalaujančias apyrankes. Kad ir kokį pynimo būdą jie pasirinko, buvo aišku viena – kiekvienas, pynęs apyrankę, tai darė nuoširdžiai ir įdėjo dalelę savo širdies bei meilės Lietuvai, mūsų Tėvynei.

 

Renginio metu skambėjo patriotinės dainos, kurių  žodžiai galbūt pasiekė kiekvieno širdį ir privertė susimąstyti apie Lietuvos nepriklausomybės svarbą tautos gyvenime.

 

Greta Čėsnaitė, „Žodžio“  korespondentė