Paskutinis skambutis Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje nuaidėjo 17-tą kartą

Abiturientai neseniai skaičiavo paskutiniąsias šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Šios dienos prabėgo nepastebimai greitai. Likus vos porai dienų iki kito egzamino (jau išlaikytas anglų kalbos VBE) – privalomojo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, gegužės 28-ąją dieną Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje nuskambėjo Paskutinis skambutis.

Saulėtą ketvirtadienio rytą XVII laidos abiturientai rinkosi į Žemaičio aikštę, o tuo metu klasių vadovės buvo atvežtos baltu limuzinu. Iš jo išlipusios žengė raudonu kilimu, o gimnazistų virtinė palydėjo jas plojimais. Aikštėje sveikinimo žodį tarė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius, Raseinių rajono savivaldybės meras Algirdas Gricius ir kiti savivaldybės atstovai, kurie padrąsino gimnazistus ir palinkėjo sėkmės tolimesniame gyvenimo kelyje. Vėliau mokyklos vyriausieji su pakilia šventiška nuotaika, nuoširdžių sveikinimų lydimi, ėjo  savo antrųjų namų – gimnazijos link. Juos pasitiko gimnazijos jaunesnieji, kurie deklamavo eilėraščius ir leido balionus į orą, simbolizuojančius laisvę, jaunystę bei polėkius, laukiančius jų netolimoje ateityje. Įžengus pro gimnazijos duris, „gyvasis koridorius“ juos nuvedė link kabinetų, kuriuose vyko paskutinės klasių vadovų pamokos – jos sujaudino net ir pačių abejingiausių širdis.

Vėliau abiturientai sugūžėjo į Aktų salę, kur vyko šešių mylimiausių mokytojų vedama pamoka. Ją pradėjo gimnazijos direktorius, šmaikščiai pašiepdamas šiandieninį gimnazistų gyvenimo būdą. Pamoką pratęsė E. Šauklytė, aritmetines progresijas susiejusi su gyvenimu, V. Strelkauskienė, patarusi mylėti gyvenimą: vertinti praeitį, džiaugtis dabartimi bei tikėti ateitimi, E. Kučinskis, palinkėjęs išvaikyti tvyrančias abejones dėl ateities, A. Daktarienė, palyginusi meilę ir matematikos formules, V. Dargevičienė, kalbėjusi apie laiko svarbą kiekvieno gyvenime. Ji priminė, kad laikas kiekvieną akimirką vis „tiksi, tiksi ir tiksi...“. D. Naujokaitienė sugrąžino abiturientus į vaikystės prisiminimus. Pamoką pradėjęs ją ir užbaigė gimnazijos direktorius, apibendrindamas viską, kas buvo pasakyta, jis pakvietė simboliškai sudainuoti dainą „It‘s my life“.  Po pamokos abiturientai suprato, kad reikia mėgautis paprastais dalykais, džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais, ir nors gyvenimas yra negailestingas, tačiau kupinas ryškių ir gražių spalvų.

Paskui ne tik abiturientai, bet ir jų artimieji rinkosi į vidinį gimnazijos kiemelį. Jame vienuoliktokai parodė ilgai ruoštą programą ir stebino savo originalumu. Programa buvo paruošta televizijos laidų tematika: buvo galima pamatyti „Žemaičio TV“, „Gustavo – Žemaičio enciklopediją“, „Simpsonus“, „Harį Poterį“ ir „Flinstounus“.  Po nuotaikingų pasirodymų atėjo eilė sveikinimams – ne tik  tėvelių, pirmųjų mokytojų, auklėtojų, bet ir iš Seimo nario E. Jonylos padėjėjos bei Seimo nario D. Ulicko perduotiems. Vėliau abiturientai atidavė „palikimą“ būsimiems dvyliktokams: medinį raktą bei rankraštį, kuriame buvo surašytas „Testamentas“. O kai abiturientų atstovai padėkojo visiems tėvams už šiuos dvylika metų, kurių metu jie savo vaikams suteikė begalinę meilę ir rūpestį, dvyliktokai nustebino susirinkusiuosius atlikdami finalinę dainą.

Nors daugeliui atrodo, jog Paskutinis skambutis yra smagi mokyklinio etapo pabaiga, tačiau, iš tiesų, yra priešingai. Dabar atsivers painūs gyvenimo keliai, vedantys į nežinią, ir kiekvienas turės būti atsakingas pasirinkdamas geriausią ir tinkamiausią kelią.

Greta Čėsnaitė ir Rugilė Ramanauskaitė, „Žodžio“ korespondentės