Adventinė popietė „Angelo prisilietimas“

Baigiantis metams šventinis šurmulys užgožia žiemos tylą, visi skubame tikėdamiesi užbaigti nesibaigiančius darbus ir laiko  stabtelti, pabūti su savimi ar tiesiog ramiai pabendrauti su artimais žmonėmis dažniausiai nebelieka...

Baigiantis Adventui gruodžio 22 d. popietę iš tiesų buvo gera pabūti kartu su tais, kurie rado laiko stabtelti, susėsti kartu su kolegomis prie degančios žvakės ir pamąstyti apie tai, kas gyvenime iš tiesų yra svarbu.

Skambant Austėjos smuikui, Mindaugo ištarti žodžiai priminė, kad Jis, mūsų angelas, visada šalia -  tyliai plevenantis, saugantis, globojantis, guodžiantis... Tikime mes juo ar ne – Jis yra ir atsargiai primena apie save per ženklus, sutiktus žmones, įvykius...

Išgyvenkime kiekvieną akimirką, nes ji nebepasikartos, džiaukimės smulkmenomis, dalinkime džiaugsmą. Taupykime žodį – tegu jis pasitarnauja tik gėrio skleidimui. Pasiimkime iš gyvenimo tai, kas yra gėris, ir juo pasidalinkime, nes laikas, žodis ir galimybė – trys dalykai, kurie gyvenime niekada negrįžta atgal.

Valdžia turi suteikti galios ne valdyti kitus, o jų gyvenimus padaryti gražesniais. Sėkmė – akimirka, kuria reikia džiaugtis, kol ji nepraėjo ir ja nesipuikuoti. Turtai slypi mūsų viduje, o ne išorinių daiktų blizgesyje.

Trys dalykai naikina žmogų: pyktis, pavydas, puikybė. Jei širdyje apsigyvena pyktis, aplenk žmones, nes jiems tu neši blogį. Pavydą paversk džiugesiu dėl kito sėkmės. Kuklumas žmogų puošia, o puikybė jį teršia.

Sunkiausia gyvenime pasakyti: aš tave myliu, atleisk, padėk man. Todėl kantriai mokykimės laiku pasakyti šiuos žodžius esantiems šalia.

Šios žinomos, bet dažnai primirštamos tiesos buvo prisimintos popietės metu skambant Gretos ir Austėjos atliekamoms dainoms, stebint gimnazistų ir mokytojaus Egidijaus pastatytą spektaklį ir būnant bendraminčių draugijoje už kurią nuoširdus ačiū.