Štai ir vėl rugsėjis. Nors saulė kepina kaip vidurvasarį, tačiau vasara juk jau praeity. Ir iš visų pusių į ant kalnelio stovinčią mokyklą skuba mokiniai - šventiškai nusiteikę, nešini gėlėmis. Jie eina susitikti su senais draugais, mokytojais, įgyti naujų žinių, daug ko išmokti. O mokykla savo mokinius taip pat sutinka šventiškai. Mokyklos fasadas papuoštas plakatu, viduje laukia šviesios ir jaukios klasės, kai kurios ir naujai išdažytos. Eina visi... Mažučiuką pirmoką už rankos veda mamytė. Neramiai stuksi ir vienuoliktoko širdis. Jis į mokyklą eina paskutinį rugsėjį. Devyni mėnesiai darbo - o paskui išskris jie kaip tie paukščiai iš gimto lizdo. 

XIa kl. vadovė - lietuvių k. mokytoja R. Kvietkienė.

Priekyje - mažučiai pirmokai, už jų - patys vyriausieji, vienuoliktokai. 

 Po pamokų mokiniai mėgsta pabūti gamtoje. Argi galima sėdėti visą laiką kambaryje, kai saulutė taip vilioja? Mokykliniai metai -  ekskursijų ar turistinių žygių metai. Praėjusį pavasarį visa mokykla žygiavo į Eglynę. Tas miškas yra už septyneto kilometrų nuo miesto. Traukė vaikai būreliais, linksmai pokštaudami. Vyko daug įvairių varžybų: miške reikėjo surasti pasislėpusius mokytojus, reikėjo perbėgti kliūčių ruožus, greitai pastatyti palapinę, Aišku, reikėjo ir skaniai išvirti ant laužo pietus.

Metraštį rašė XIa kl. Klasės vadovė R. Kvietkienė.