Mokytojų vardinis sąrašas

1. Regina Kvietkienė, lietuvių kalba, 10b kl.

2. Elena Baužienė, lietuvių kalba, 4a kl. 

3. Aldona Rutkauskaitė, lietuvių kalba  

4. Stasė Pikturnienė, lietuvių kalba, 8b kl.

5. Aldona Vaitkutė, lietuvių kalba  

6. Bronė Kuzminskienė, lietuvių kalba  

7. Regina Mykolaitienė, lietuvių kalba  

8. Sofija Grikšienė, lietuvių kalba  

9. Danutė Kiaulėnaitė. geografija  

10. Alina Naureckaitė, rusų kalba, 7a kl. 

11. Emilija Monkūnaitė, rusų kalba, 11a kl.

12. Laima Šveikauskienė, rusų kalba, 7c kl. 

13. Svetlana Krikščiūnienė, rusų kalba, VII-VIII kl.

14. Valė Stanislovaitienė, rusų kalba  

15. Antanas Misevičius, matematika, fizika  

16. Nijolė Kvietkauskienė, matematika, 11c kl. 

17. Salomėja Brazinskaitė, matematika, 10c kl.

18. Aloyzas Dapkus, matematika, 5b kl. 

19. Zita Bogušienė, matematika, 9c kl. 

20. Kazimiera Šadauskienė, matematika, 6a kl. 

21. Irena Vaškelienė, matematika, 5c kl.

22. Algis Bajelis, fizika, astronomija, 11b kl. 

23. Genė Sakalauskienė, fizika  

24. Vanda Butkienė, istorija, 9a kl. 

25. Marija Pagirienėnė, istorija, teisė  

26. Genė Jankauskienė, pradinės klasės, 1b kl. 

27. Nijolė Vičiūnienė, pradinės klasės, 2b kl. 

28. Jonas Petrauskas, visuomenės mokslai, karinis  

29. Antanas Demereckas, geografija  

30. Juzefa Prakašienė, geografija, gamntos pažinimas  

31. Elena Danielienė, chemija, 10b kl. 

32. Teresė Snitkutė, biologija, chemija, 8c kl. 

33. Danutė Bajorinaitė, biologija, higiena  

34. Irena Stulgaitienė, darbai, 7b kl.

35. Bronius Maslauskas, darbai  

36. Vitolis Rudaitis, darbai  

37. Pranas Gruodis, darbai  

38. Elena Klenauskaitė, vokiečių kalba, 9b kl.

39. Aurelija Borkertaitė, vokiečių kalba  

40. Antanas Kazlauskas, vokiečių kalba, 8a kl.

41. Jovita Jocienė, muzika, V-VI kl.

42. Violeta Daugėlaitė, muzika  

43. Rimas Babonas, fizinis lavinimas  

44. Kazys Sėjūnas, fizinis lavinimas  

45. Viktoras Vitkus, piešimas, braižyba  

46. Valė Adomavičienė, darbai  

47. Ona Girdžiuvienė, darbai, 2c kl.

48. Liscina Sofija, istorija, biologija, 4c kl.

49. Antanas Čerkauskas

50. Marija Kobienė    

51. Janina Šukutienė, 2a kl.

52. Sofija Blinstrubienė, 2d kl.

53. Aldona Maslauskienė, 3b kl.

54. Petronėlė Leveckienė, 3a kl.

55. Lidija Armoškienė, 4c kl.

56. Danutė Kaltonaitė, anglų kalba, 6d kl.

57. Lidija Zinkienė, fizinis lavinimas  

58. Angelė Kazlauskienė, istorija, 4d kl.

59. Romansas Vaivada, geografija  

60. Anelė Juozaitienė, bibliotekininkė, darbai  

61. Irena Petrauskienė, vokiečių kalba, 6b kl.

Rugsėjo 1 - oji.

,,Mums visiems teisė į mokslą, darbą, poilsį. Mums visiems – nauji miestai, mokyklos, rūmai. O kad galėtume šitomis teisėmis naudotis, šiandien mums švenčiausias žodis – pareiga. Pareiga gerai mokytis, pareiga būti naudingu visuomenei, pareiga pakeisti tėvus.‘‘ - kalbėjo mokyklos direktorius.

,,Reikia augt kaip medžiui, kad stovėtum prieš vaiką išdidus. Reikia augt, kad kažką pridengtum, kai svilins saulė, kai žliaugs lietus... Džiugu sutikti 50-ąjį gyvenimo rugsėjį, kai atsigręžęs matai žydintį jaunuolyną..." - sakė Švietimo skyriaus inspektorė  D.Gylienė.

Tarp meškiuko ir pirmo eilėraščio iš motinos lūpų, iš tūkstančių knygų, su kuriom keliausiu, verksiu, juoksiuos, mylėsiu ir kovosiu, stovi Tu – Pirmoji mokytoja.

Sportinis vakaras. Susitikimas su šalies sporto meistru A. Paspirgėliu. Vakaro metu tbuvo aptarta mokyklos sportininkų veikla praėjusiais mokslo metais.  Pranešimą apie tai padarė kolektyvo pirmininkė A. Valytė. Moksleiviai išrinko naują kolektyvo tarybą. Šalies sporto meistras A. Paspirgėlis papasakojo, kaip tapti sportininku, kaip sportuoti. Patiems aktyviausiems sportininkams buvo įteikti diplomai. Vakaro metu veikė mokinių satyrinių piešinių sportine tematika paroda.

Rusų kalbos vakaras. Kaip ir kiekvienais metais mokykloje įvyko rusų kalbos vakaras. Tą vakarą visi kalbėjome, dainavome, deklamavome tik rusiškai. Mes didžiuojamės, kad mokame kalbą, kuria rašė savo nemirtingus kūrinius L. Tolstojus , kurią studijuoja viso pasaulio aukštosiose mokyklose, kuri įeina į labiausiai paplitusių kalbų trejetuką (ja kalba 150 milijonų gyventojų). Mes pasiryžę ją išmokti ne blogiau už gimtąją kalbą.

Aštuntųjų klasių vakaras. Aštuntokų svečiai – profesinės mokyklos auklėtiniai. Ar kas suskaičiavo, kiek žemėje yra darbų? Darbas, kaip ir žmogus, visoks reikalingas. Gimsta žmogus ir atsineša darbą. Aš sveikinu jį, nes žinau, kad tai būtinybė, nes polinkis dirbti ir mąstyti labiausiai išreikštas žmoguje. Kas gali būti žaviau už dirbantį žmogų?! Aš lenkiuosi darbui ir dirbančiam žmogui.

Raiškiojo skaitymo konkursas. Vakaro svečiai, o kartu ir dalyviai, buvo Kauno Valstybinio dramos teatro aktoriai Ina Kartašova ir Petras Venslovas. Ir žiuri, ir sužavėti klausytojai geriausiais skaitovais pripažino devintokę Rasą Lukauskaitę ir septintokę Urbonavičiūtę.

Devintųjų klasių vakaras.  Scenoje, salėje ir visoje mokykloje šeimininkavo devintokai ir jų svečiai - jaunieji gamybininkai iš „Auksinės varpos“, „Laisvės“ ūkių. Jaunimas papasakojo apie savo darbą, pasiektus laimėjimus, apie kasdieninį gyvenimą ir šventes. Patys spėję giliai įleisti šaknis į gimtinės žemę, svečiai sugebėjo ir mus, mokinius, patraukti, sudominti, uždegti. Skirstydamiesi ne vienas pagalvojome: nėra juodų ir baltų darbų, yra tik darbas, kuris atliekamas su meile, pasiaukojimu. Ir kas gali būti kilnesnio už doru darbu uždirbtą kvepiančią duoną, už sūrų prakaito lašą vardan duonos.

Pirmūnų šventė. Šventė visiems: ir tėveliams, ir mokytojams, ir visuomenei. Šalis laukia ne tik darbščių rankų, bet ir skvarbių protų, valingų užsispyrusiai tikslo siekiančių jaunuolių. 170 mokslo pirmūnams gruodžio 17 diena išliks ilgam atminty. Juos sveikino, džiaugėsi pasiektais laimėjimais mokyklos vadovai, rajono valdžios bei tėvų komiteto atstovai. Jų rankose puikavosi Pirmūno pažymėjimai, o pirmūnų tėvelius pradžiugino Padėkos raštai. Tokia šventė ne tik džiugina, bet ir įpareigoja siekti naujų aukštumų mokslo labirintuose.

Linksmųjų išradingųjų vakaras. Gruodžio pabaigoje mokykloje kasmet „sukryžiuoja špagas“ dešimtokai. Jie varžosi ne tik internacionalinių žinių srityje, bet ir meniniais sugebėjimais, išradingumu, apranga, pagaliau humoru.

Neįveikiama buvo Xb kl. komanda.

Kad ir kaip jiems pergalę pasiekti norėjo sutrukdyti Xa klasės „pasamdyti sirgaliai“, nepasisekė...

O Xc klasės kolektyvas praįvairino šventę, pasikvietęs svečių iš Baltarusijos, Radūnės miesto. Gera, kai turi draugų.

Ant slenksčio į 1978-ius. Kokie mes išradingi, vaikiškai naivūs ir išmintingi kaip seniai, nuotaikingi humoristai ir kandūs kritikai - byloja nuotraukos. O kad taip pakiliai ir džiaugsmingai sutikome naujuosius, tai didžiausias įrodymas, kad 1977- ji buvo geri, sėkmingi, kūrybingi, atnešę visai mokyklai gražių pasiekimų įvairiose srityse.

Septintųjų klasių vakaras vyko su prekybos mokyklos mokiniais. Atrodo, septintokai – ką jie gali? O jie įrodė, kad daug jau gali. Visus patraukė surengtos parodėlės – mezginių, kulinarijos gaminių. O kai prie savo parengto stalo pakvietė viešnios iš prekybos mokyklos, ne viena mergaitė nusprendė žūtbūt įminti ir šias paslaptis: išmokti savarankiškai virti ir kepti. Reikia mums tokių vakarų. Ne tik padidėja pažįstamų ratas, bet ir žinios. O kokia puiki tai profesinio orientavimo mokykla, ypač toms, kurios po metų ruošiasi įgyti profesiją.

Susitikimų vakaras. Mokykloje svečiavosi vakarykščiai jos šeimininkai. Būsimieji inžinieriai, ekonomistai, mokytojai ir gydytojai sugrįžo į savo vaikystės suolą pasisemti šilumos, pasidžiaugti drauge pasiektais laimėjimais, pasitarti dėl rytdienos. O būsimiesiems studentams svečiai panoro įrodyti, kad gyvenime ne viskas paprasta ir lengvai pasiekiama. Gyvenimo kelyje yra ir pelkių, ir kalnų, ir tikrų skardžių. Čia pat, šalia tvirto grunto, tyko ir dumblo prarajos. Visko yra ir bus. O tiesą, grožį, gėrį visada reikėjo ir reikės apginti, išsaugoti. Tai susitikime kalbėjusių ekonomikos fakulteto II kurso studentės D. Butkutės, KPS III kurso studento V. Dobilaičio ir kitų buvusių mokyklos auklėtinių mintys. Tokie susitikimai ir pokalbiai mums, dabartiniams mokyklos šeimininkams, labai reikalingi ir naudingi, nes padeda nusileisti iš romantinių svajonių į realybę. Pokalbiai buvo tęsiami klasėse.

Abiturientams mokykloje beliko 100 dienų. Ši tradicinė šventė abiturientus įspėja, kad visi dalykai, buvę pirmą kartą, bus ir paskutinį. Su šia diena tarsi prasideda tai, kas taip ilgai viliojo: po trijų mėnesių, gavę brandos atestatus, jie turės nuspręsti, kuo būti. Nuspręsti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Visuose išbandymuose nugalėtojais išeis tik nepasiduodantys, tvirtos dvasios, atkaklūs – tikros asmenybės. Būti tik nugalėtojais ir buvo linkėta abiturientams.

Matematikų vakaras. Matematikai lieka matematikais. Tik jie ir tegali „įkąsti“ Niutono binomus ir Pitagoro teoremas ,,neišsilaužę dantų". Ko tik nebuvo tame vakare?! Kapitono „Vieneto“ fregatos pasakojimai apie „Nuliuko“ atsiradimą, viziją, π, įvairių geometrinių figūrų atsiradimą. Pirmuosius pakeitė akų, bekų ir cekų „grumtynės“. O kai atėjo eilė uždavinius ir galvosūkius spręsti sirgaliams, atrodė, kad Raseiniuose gyvena ir mokosi tik Niutono anūkai – tokie visi buvo galvoti ir nuovokūs. Bekai pasirodė labiausiai prisiekę matematikai. Jie ir laimėjo „Didįjį prizą“, o visų komandų kapitonai buvo apdovanoti asmeninėmis dovanėlėmis. Mokyklos vadovai apdovanojo jaunųjų matematikų olimpiados nugalėtojus – Gustą, 10b kl., Verbą, 6c kl., Rudaitį, 7b kl. ir kt. Antroji vakaro dalis irgi matematiška – su uždaviniais, galvosūkiais. Visus aktyviai įsijungti paskatino prizai – dovanėlės už teisingus bei išradingus sprendimus.

Chemikų vakaras. Patys stipriausi mokyklos chemikai demonstravo sudėtingus bandymus, varžėsi spręsdami viktorinos užduotis. Abiturientė V. Misevičiūtė pasakojo įspūdžius iš XVI respublikinės jaunųjų chemikų olimpiados, kurioje ji atstovavo rajonui. Ne vienas sėdėjęs salėje buvo priverstas sutikti, kad XX amžius – chemijos stebuklų amžius.

Laikas ir Aš. Mokyklos literatai gegužės 13 dieną visus kvietė į popietę pasiklausyti muzikinės – literatūrinės kompozicijos „Laikas ir Aš“. Literatai pasakojo apie savo vaikystės džiaugsmus, pirmą jaunatvišką nerimą, su didele meile kalbėjo apie mamą, nuoširdžius pagarbos žodžius reiškė mokytojui, svajojo apie ateities kelius, poetizavo meilę. Viso renginio devizas – pagarba žmogui, didžiavimasis žmogumi. Todėl neatsitiktinai literatai kartojo A. Baltakio žodžius: „...žmogaus neužgaukit! Žmogus – padarėlis visai nesaugus. Sužaloti, užgauti jį galima veikiai... Neužgaukit žmogaus...“. Kompozicijoje skambėjo Just. Marcinkevičiaus, A. Baltakio, M. Martinaičio, J. Degutytės ir kitų poetų eilės, Bethoveno, Hofmano, Vagnerio, Kuprevičiaus muzika. Lyriškas ir subtilus literatų žodis sudomino daugelį, patraukė net daug kam abejingus berniukus.

Internacionalinis vakaras. Gegužės mėnesį vyksta tradicinis internacionalinis vakaras. Apie internacionalinio auklėjimo svarbą kalbėjo interklubo vadovė S Krikščiūnienė. Dabartinėmis tautų suklestėjimo sąlygomis ypatingai aktualus tarpnacionalinių ryšių stiprinimas ir gerinimas, nes nacionalinis sužydėjimas pažadina nacionalinio išdidumo jausmą. Todėl labai svarbu neleisti šiam jausmui peraugti į nacionalinį siaurumą, išsigimti jam į nacionalinį išpuikimą, pažymėjo mokytoja. Ataskaitą apie interklubo darbą per mokslo metus pateikė interklubo prezidentė R. Lukauskaitė. Mokyklos direktorius apdovanojo geriausius internacionalistus, jų pavardės buvo įrašytos į garbės knygą. Įdomus buvo koncertas, kuriame akivaizdžiai buvo pademonstruoti internacionaliniai jausmai: rusų ir lietuvių klasės įrodė savo tautų meno nacionalinį savitumą ir internacionalinę formą.

Paskutinio skambučio šventė 78 mokyklos abiturientams. Laukta šventė – džiaugsmo šventė, išsiskyrimo šventė, liūdesio ir nerimo šventė. Apie tai byloja abiturientų pasisakymai: „Aš sutinku, kad saulė labai didelė. Bet šimtą ir tūkstantį kartų didesnis tasai troškulys, kuris veda žmogų prie saulės. Ir eina, ir eis milijonai gražiausių, šviesiausių žmonių saulės į žemę parnešti... Gal todėl tu ir didelė, saule, kad didelis mūsų troškimas pasiekti tave...“ (Asta). „Išsilaušiu lazdą kaduginę ir klajot išeisiu po gimtinę. Kiekvieną žemės pėdą pabučiuosiu, kiekvienoj troboj pasisvečiuosiu. Sužinosiu, ką galvoja lankos, gojai, ir kodėl tu šiąnakt nemiegojai. O paskui širdy sudėsiu dainą, lai ji per pasaulį platų eina...“ (Gražvydas).

Metraštį rašė mokyt. E. Klenauskaitė.